Automobiliu, traukiniu, lėktuvu į Sharmą. Ten laukiam dar vieno nario iš Oslo, kelionė per kalnus į narų Meką. Dahabas, pirmą vakarą pasitikęs nuožmiu ir gūsingu vėju, vėliau lepino šiltu, gal kartais ir tvankoku oru. Nuo pirmos dienos įsivažiavome iškart - Lighthouse ir Islands. Vanduo 28-29 C. Gylis - iki 20m. Yalla + Rush = puikus vakaras. Po improvizuoto pasirodymo Rush'e nusprendėme, kad ten daugiau renkasi ramybės norintys žmonės. Ir daugiau ten nėjome :).

Antra diena - Canyon'as. Puikus ir nestandartinis nėrimas , išlendant pro plyšį žymiai gilesnėje vietoje. Po pertraukėlės - Bells ir Blue Hole. Šį kartą gyliai - apie 30m. Bet kvėpavimas jau susitvarkė ir išbuvimo laikas nekenčia :)

Trečią dieną - beveik techninis nėrimas į Abu Helal. Tai galima padaryti su puikiu gidu, bet tik esant drausmingai komandai. Nėrimo laikas - 41 minutė, gylis - apie 35.  Paskutinėje stadijoje - uždara erdvė. Ne visi išdrįsta, todėl buvome pasiskirstę į dvi komandas. Nėrimas iškart tapo best of the best of Dahab :D.

Po pietų tiems, kas neina į Sinajaus kalną - panėrimas prie klubo rifo. Kiti bandome pamiegoti, bet saulę uždengia debesys ir oras tampa tvakus, užmigti praktiškai neįmanoma, tai ir šlitinėjame po kaimelį kas kur iki vėlyvo vakaro. 12 val. nakties išvažiuojame prie šv. Kotrynos vienuolyno. 2:00 nakties prasideda kopimas. Iškart pastebiu, kad žmonių žymiai mažiau negu praeitą kartą 2008 metais. (Tiesą sakant, ir Dahabas pustuštis. Dar tokio tuščio nemačiau nuo 2008 metų).
Kopti paprasčiau, kai gali pasirinkti tempą, tad sustojame tik keliose stotelėse bei norėdami (tiksliau priversti) praleisti kopiančiuosius kupranugariais. Aišku, paskutiniai 700 stačių laiptelių ir deguonies trūkumas pakerta ne vieno tikėjimą, bet trumpas, dešimties minučių miegas viršutinėje stotelėje  sugrąžina gerą nuotaiką. Pametę gidą visgi surandame savo vietelę kalne, nors nė vienas neturime prožektoriaus. Sekėsi :).

Saulė patekėjo, kaip sako sinoptikai, 5:50.
Žemyn pasirenkame ekstremalesnį, 3000 laiptelių kelią, vadinamu Mozės keliu (Siket Sayidna Musa). Kelius pakerta smarkiai ir ilgam. Nors kai kurie grįžę dar spėja į popietinį nėrimą Eel Garden'e.

Grafikas įsibėgėja ir numigę porą valandų išvažiuojame į Šarmą ekspedicijai į Thistlegorm'ą. Pirmo nėrimo metu srovė tokia stipri, kad net egiptiečiai divemaster'iai įvertina tarptautiniu keturių raidžių žodžiu. Antras nėrimas lengvesnis ir gražesnis, bet NDL pradeda spausti visuose kompiuteriuose ir pradedame kilti. Praeitą kartą ėmėme EAN32. Reiks ir sekantį kartą daryti tą patį.

Shark ir Yolanda rifas buvo pranerti kitu kampu ir, manau, kad žymiai teisingesniu. Nors pats laivas paskendo 1981 metais ir buvo 20 m gylyje, bet 1985-ais nuslydo nuo rifo ir dabar randasi 145 metrų ir didesniame gylyje, pasviręs 45 laipsnių kampu. Viršuje randasi tik išmėtytas jo krovinys - vonios, klozetai. Jeigu kur nors pamatysite narą, sėdintį po vandeniu ant klozeto, 99% tai - Yolanda rifas :).

Šeštadienį - puikūs panėrimai Caves ir Golden Blocks vietose. Oras nesinaudoja visai, nors gyliai apie 30m. Todėl pamatome žymiai gražesnių vietų, nei standartiniuose nėrimuose.

Vakarą praleidžiame kalnuose prie laužo.

Pagarbiai,
Valdas

Naujesnis įrašas Senesnis įrašas