Skaitinėjant Kauno tvirtovės istoriją, viename „digerių“ tinklapyje, į akis krito nuotrauka, padaryta X-tajame (Romainių) forte. Iš pelkės kylanti betono siena su durų arka prie pat vandens tarsi kvietė nerti vidun. Po poros dienų su Vyčiu nuvažiavome į vietą. Pradžiai apžiūrėjome pagrindinį korpusą- galingų sprogimų išvartyti ir pajuodę milžiniški betono luitai tikrai atrodo gana niūrokai.
Po keliolikos minučių tyrinėjimų, truputį nuošaliau, suradome ir nuotraukoje matytą vietą. „Gyvai“ vaizdelis atrodė nebe toks viliojantis- siena kilo tiesiog iš pilnos purvo ir varlių pelkės. Na, bet jei jau atvažiavome, reiškia reikia išsiaiškinti, kas ten yra. Pasitarę, nusprendėme, kad pradžiai lendu aš ir, jei vieta verta dėmesio, grįžęs pakviesiu Vytį. Apsirengiu, susijungiu prožektorius ir griūvu varlių draugijon. Pasirodo, kol nesudrumsti vandens, toje pelkėje visai neblogas matomumas- apie pusę metro. Iki durų angos teko tiesiog priropoti dugnu. Bandau lįsti vidun. Deja, nors ir nesu labai storas, prasibrauti nepavyko. Kiek pasiekiu įkišęs gilyn ranką, supratau, kad toliau dugnas leidžiasi gan stačiai žemyn ir man trukdo tik prie įėjimo suneštas dumblas ir smėlis. Metu šalin įrangą ir, iš automobilio bagažinės išsitraukęs kelioninį kastuvėlį, bandau visą tą košę išsemti. Po pusvalandžio triūso tikrame purvo pragare angą pavyko pagilinti iki, maždaug, 80-90 cm. Šiai dienai pakaks- atvažiuosime rytoj. Tegul nusistovi vanduo, nes po mano rausimo ten tyvuliuoja tik juoda, smirdinti masė.
Kitą dieną randame viską, kaip ir palikome, tik vanduo nurimęs, dumblas nusėdęs, matomumas -„darbinis“ t.y. apie pusę metro. Šį kartą eisime abu. Ropoju dugnu pirmas, Vytis paskui mane. Mintyse pareiškiu jam užuojautą, nes per mano keliamą dumblą jis nemato nieko. Įlindęs vidun, iškart traukiuosi į šoną, atlaisvindamas praėjimą Vyčiui. Štai mes ir viduje. Atsargiai kylame. Virš vandens dar randame, maždaug, metro aukščio oro tarpą. Pro angą lubose krinta saulės šviesa. Patalpa „ L“ formos, tolimesnių praėjimų nesimato. Viduje labai daug šiukšlių- įvairių rastų, medžių šakų, vielos gabalų. Vandens gylis apie du metrus. Vytis lieka patalpos centre, o aš pabandau patyrinėti tolimesnę sieną. Nieko įdomaus neaptikau. Dvejose vietose prie grindų yra neaiškios paskirties nišos. Deja, toliau ranka atsiremia į akliną sieną. Nusprendę, kad daugiau nieko nepamatysime, tik suplėšysime kombinezonus, išlendame laukan. Nors nėrimas buvo gana trumpas, bet įspūdžių pakanka- juk pažiūrėjome dar vieną naują vietą.
Praėjus porai mėnesių, vėl atvykstame į Romainių mišką. Šį kartą norime nufotografuoti bunkerį iš vidaus. Nersime mudu su Valdu. Pasiruošiame įrangą, tiesiog ant žemės nubraižau patalpos schemą, trumpai aptariame ir lipame vandenin. Pelkės lygis nukritęs kokia 15cm., tad dabar durų arka matosi dar geriau. Visus pralinksmina Valdas savo klausimu: “Tai dabar reiks gulti į šitą liūną?“. Vytis perduoda Valdui foto aparatą ir pajudame gilyn. Viduje iškylame į paviršių. Apsižvalgęs aplink net sušukau iš džiaugsmo- tolimajame kampe matosi praeitą kartą nepastebėtų durų viršus. Per visas plaukiojančias šiukšles braunamės link jų. Vėl nyrame gilyn ir, praplaukę angą, kylame. Prieš akis atsiveria gan platus, „laužytas“ koridorius, vedantis link pagrindinio korpuso. Praplaukę apie 25-30 metrų, randame dar vienų durų angą. Toliau koridorius išsitiesina ir dar praplatėja.
Deja, jis gan smarkiai užverstas žemėmis ir rastais, tik pakraščiais likę apie metro aukščio praėjimai. Šį kartą toliau nenukeliausime- teks atsivežti truputį kitokią įrangą. Valdas padaro dar keletą nuotraukų ir sukame atgal. Išlipę į krantą nekantriai dalijamės įspūdžiais su draugais ir pradedame planuoti sekančius nėrimus. Niekam net nekyla abejonių, kad čia sugrįžti reiks dar ne vieną kartą.
Buvo atliktas dar vienas nėrimas (ar įlindimas) tam, kad patikslinti požeminių patalpų išsidėstymą, nes po pirmo nėrimo kilo šokių tokių skirtingų nuomonių. Grįžus į klubą, gimė šis brėžinukas.
Vytis, Valdas ir Mantvydas dar kartą lankėsi Romainių forte tam, kad nufilmuoti vidines erdves. Pastovus kameros rasojimas ir gana sunkus keliavimas keturiomis tolimoje salėje neleido padaryti kokybiško filmo, bet susidaryti vaizdą jau galima.
Žiūrėkite: YouTube-Xfortas
Rytis