Kažkada norėjau papasakoti apie Norvegiją. Bet vėliau prisiminiau atvejį Kinijoje, kai mes su kolega paprašėm parodyti tipinį kinų restoraną. Tai tas žmogus tiesiog paaiškino, kad tokio nėra, na nebent užsieniečiams vilioti. Nes Kinija tokia didelė, kad tipinis gali būti tik Pekino, Guandžou ar dar kokio miesto patiekalas. Na, iš esmės, ryžius valgo visas pasaulis. O Pekino antį gaminti kinai važiuoja mokintis į Europą, nes čia taip įmantriai ji ruošiama, kad Pekino restoranai nesugeba įtikti užsieniečiams, kurie žino apie tai kaip ji turėtų būti ruošiama tik iš savo šalyje matytų patiekalų. Patikėkit, mes buvom pačiame centriniame Pekino anties restorane - labai skanu, bet labai paprasta :). Na, čia - lyrinis nukrypimas... (arba pasiteisinimas dėl taip ilgai užsigulėjusių nuotraukų).

Pabuvus viename Norvegijos miestelyje negali nieko papasakoti apie pačią šalį. Kad įsivaizduoti kokia ji didelė, aš paskaičiavau (kaip škiperis - pagal platumą:)), kad jei  šiaurinis Norvegijos kraštas būtų Lietuvoje, tai pietinis atsidurtų Romoje. Isivaizduojate klimato kaitą, keliaujant į Italiją? Antra vertus, Norvegiją viena rečiausiai apgyvendintų šalių, ir turi tokią ilgą kranto liniją, kad jei kiekviena norvegų šeima gautų sklypą prie jūros, tai turėtų po 50 metrų kranto. Mums tokį krantą! Nereiktų lipti per nugaras Palangos pliaže. O pajūrio nekilnojamo turto kainos nukristų iki Svėdasų senamiesčio... (Čia ne įžeidimas Svėdasams, bet prisiminimas, kad kai lankėmės ten sugriuvusios pilies apžiūrėti, buvo labai norvegiškas oras;)).

Šį kartą pasitaikė atvejis pabūti Saudoje. Gražus miestelis prie gražaus fiordo (lyg būtų negražių), įžymus ne tik dėl savo istorijos ir senos aliuminio lydymo gamyklos, bet ir tuo, kad ten daugiau būna lietaus... Tas žodis "daugiau" reiškia beveik tą patį, jei pasakyčiau, kad Egipte, palyginus su Lietuva, yra daugiau saulėtų dienų.

Kai mes, t.y. Saulius, Audrius ir aš atvažiavome, mums pasakė, kad dar vakar buvo visai nebloga diena. Na, mes Lietuvoje įpratę prie lietaus, ir tas tikrai jau mūsų neišgasdino. Bet kai lietus lyja, ir lyja, ir lyja, ir lyja... Nesakau, kad visiškai jau taip vienodai - kartais 15mm per parą režimu, kartais prityla iki 14mm. Trečią dieną jau iš garso galėdavome nustatytų kritulių dozę.
Atsikeli ryte - lyja, susikrauni įrangą per lietų ir važiuojį į uostą, lyjant perneši viską į laivelį. Atplaukus į vietą lendi į sausą :D :D :D kostiumą jau gerokai padrėkęs. Na ir kai išlipi ir persirenginėji - tas pats. Vakare sausas būna tik tualetinis popierius namuose.

Ar žinote, kuo nerūdyjantis plienas skiriasi nuo paprasto. Ogi tuo, kad nerūdyjantis pradeda rūdyti vėliau, nei paprastas.
Tas pats yra ir su neperšlampamais drabužiais. Vakare, kai grįždavome namo ir išdžiaustydavome viską, tai šeimininkei, mano manymu, atsirasdavo noras emigruot. Na, įsivaizduojat, tas drabužių kvapas... Mes gi dar ir žvejodavome.
Dabar rašydamas net suabejojau. Pasižiūriu internete - oooooo, broleli tu mano, 112mm per tris paras, tai yra beveik po 40mm per parą, "heavy rain" - parašyta. Tai dar gerai mes pataikėme - ne liūčių sezonu :).
Na gerai jau gerai, nebuvo taip iš tikro. Buvo protarpių  kai nelydavo. Vieną dieną netgi nuo ryto iki kokių penkių vakaro buvo saulėta, tik retkarčiais užslinkdavo debesys. Tą dieną daug pasifotografavom :).

Nardėme tikrai įspūdingai. Fiordų kalnų grožis nesibaigia ties vandens paviršiumi. Tos pačios uolos neria gylyn taip pat stačiai kaip ir kyla nuo kranto iki debesų. Tiesa, dėl kranto... Jo kartais tiesiog nebūdavo. Uola kaip kyla iš 3oo metrų gylio, taip ir kyla į ne mažesnį aukštį. Labai įspūdinga! Gaila, trimikso buvo ribotas kiekis, bet užtat oro - kiek nori :).
Prožektoriaus prireikdavo tik nuo kokių 50-ies metrų. O skaidrumas tikrai ne mažesnis nei Raudonojoje jūroje. Pavyko ir pafotografuoti.
Pats reljefas kažkiek primena Baikalo ežerą, bet flora ir fauna - skiriasi. Visdėlto, vanduo - sūrokas, nors tikrai mažiau nei Baltijos jūros. Dar truputį ir galima būtų gerti. Visgi fiordo gilumoje jūros vanduo smarkiai atskiedžiamas šaltiniais.

Vieną dieną važiavome panardyti atviroje jūroje. Hebnes miestukas nors ir nėra pats jau kraštinis, bet tai jau labai atvira vieta. Atsivežta motorine valtimi nuplaukėme į Foldøy salą. Labai mažai apgyvendinta, o už puskilometrio - viena iš puikiausių nardymo vietų.

Uolinis rifas (reikia rašyti uolinis, nes vaizduotė iškart kuria koralinį), visas aplipęs gražiausia augmenija, jūros žvaigždėmis, ežiais... Laikas praslinko žaibiškai. Ateinati tamsa skubino - kateris neturėjo jokių žibintų, o nakvoti ant 20 m² ploto ir 1,5 metro virš jūros lygio iškilusiame rife visiškai nesinorėjo. Na, o dar prisiminus, kad tuo metu lijo :)...

Atsimenu, kad ryte Saulius planavo grįžus dar išplaukti žvejoti.
Pabandėme panardyti ir aukštikalnėse. Sauliaus ir Audriaus nuomone - visiškai tuščias ežeras, bet kilometriniame aukštyje užsiregistravome :).

Noriu išreikšti didelę padėką šeimininkams Tomui ir jo žmonai, taip svetingai priėmusius mus. Taip pat didelis DĖKUI ir kitiems lietuviams, leidusiems pasinaudoti jų nuosavu laivu ne tik nardymui, bet ir žvejybai. Be jo būtume tikrai nepasiekę pačių įspūdingiausių vietų....

Alus Stocholme,palyginus, buvo labai labai pigus ;).

P.S. Ir visdėlto dar kartą važiuočiau.

Naujesnis įrašas Senesnis įrašas