Automobiliu, traukiniu, lėktuvu į Sharmą. Ten laukiam dar vieno nario iš Oslo, kelionė per kalnus į narų Meką. Dahabas, pirmą vakarą pasitikęs nuožmiu ir gūsingu vėju, vėliau lepino šiltu, gal kartais ir tvankoku oru. Nuo pirmos dienos įsivažiavome iškart - Lighthouse ir Islands. Vanduo 28-29 C. Gylis - iki 20m. Yalla + Rush = puikus vakaras. Po improvizuoto pasirodymo Rush'e nusprendėme, kad ten daugiau renkasi ramybės norintys žmonės. Ir daugiau ten nėjome :).
Antra diena - Canyon'as. Puikus...
Kartais sutinki seną gerą draugą, kurio nematei dešimt metų. Ir kaip senais gerais laikais nueinate išgerti alaus. Tik jau ne į Gildiją, o į Akropolį :). Pirma, nustembi, kad prieš tai jis pasiskambina žmonai ir pasako, kad užtruks. Nieko keisto, bet tada gi nereikėdavo! Bekalbant išaiškėja, kad jis dabar vegetaras, ir čia meniu nieko gero nesiūlo. Ir geria jis tik vieną 0,3l mažiuką. Galvoje pradeda bruzdėti tarakonai – gal jis koks sektantas pasidarė, o gal kokia erkė buvo įsisiurbusi.
Lygia...
Parašyti apie Dahabą taip greitai kaip norėjosi nesigavo. Iškart nenorėjau pulti prie straipsnio, nes norėjau kad pradžiūtų oda, nubyrėtų Raudonosios jūros druska, truputį "susigulėtų" įspūdžiai. Bet lietuviškas klimatas ir visuotinis PKS-as (prieškrizinis sindromas) sutrikdė normalią adaptaciją.
Galva buvo visko pilna, bet apie kelionę - nieko. Rytinis žvarbumas ir pilkėjanti, žiemai besiruošianti gamta stabdydavo mintis. Bandžiau visokias gudrybes - žiūrėti nuotraukas ir filmuotą m...
Dahabas - tai perlas Raudonoje jūroje, tai dykumų gėlė, žydinti uolėtų kalnų papėdėje, tai narų woodstock'as. Kur beeitum - visur dvelkia laisvė. Šypsenos žmonių veiduose tikros. Akyse - ne didžiosios žemės atspindys, bet vietinės dvasios dvelksmo spinduliai. Net maifrendai, ir tie maloniai nustebina savo mandagumu. "Maybe next time..." - ir abu šypsomės. Nėra hurgadiško turgaus, nėra šarmiško dirbtinumo.
Ne veltui daugelyje šalių jau yra įsikūrę Dahabo mylėtojų klubai. Neužilgo ir mū...