Automobiliu, traukiniu, lėktuvu į Sharmą. Ten laukiam dar vieno nario iš Oslo, kelionė per kalnus į narų Meką. Dahabas, pirmą vakarą pasitikęs nuožmiu ir gūsingu vėju, vėliau lepino šiltu, gal kartais ir tvankoku oru. Nuo pirmos dienos įsivažiavome iškart - Lighthouse ir Islands. Vanduo 28-29 C. Gylis - iki 20m. Yalla + Rush = puikus vakaras. Po improvizuoto pasirodymo Rush'e nusprendėme, kad ten daugiau renkasi ramybės norintys žmonės. Ir daugiau ten nėjome :).

Antra diena - Canyon'as. Puikus...

Skaityti toliau...

Tikras techninis oras - saulė,skaidrus vanduo, šilta dekompresija ir, kas svarbiausia man asmeniškai, oro temperatūra nevargina rengiantis sausą kostiumą.

Nėrimus atlikome kitoje kranto pusėje. Augis, Vytas ir Linas apžiūrėjo naują sienelę, o mes su Sauliumi - truputį giliau, nes labai norėjosi išbandyti Algio atvežtą Heinrichs Weikamp kompiuterį.

Tai tada trumpai - pirmi pastebėjimai.

  • Išankstinis nusistatymas (be kurio net nebandytum): atviras kodas, paprasti upgreidai, už trimiksinį...

Skaityti toliau...

Sauda

2010-09-22 deep trimix kelionės

Kažkada norėjau papasakoti apie Norvegiją. Bet vėliau prisiminiau atvejį Kinijoje, kai mes su kolega paprašėm parodyti tipinį kinų restoraną. Tai tas žmogus tiesiog paaiškino, kad tokio nėra, na nebent užsieniečiams vilioti. Nes Kinija tokia didelė, kad tipinis gali būti tik Pekino, Guandžou ar dar kokio miesto patiekalas. Na, iš esmės, ryžius valgo visas pasaulis. O Pekino antį gaminti kinai važiuoja mokintis į Europą, nes čia taip įmantriai ji ruošiama, kad Pekino r...

Skaityti toliau...

Kartais sutinki seną gerą draugą, kurio nematei dešimt metų. Ir kaip senais gerais laikais nueinate išgerti alaus. Tik jau ne į Gildiją, o į Akropolį :). Pirma, nustembi, kad prieš tai jis pasiskambina žmonai ir pasako, kad užtruks. Nieko keisto, bet tada gi nereikėdavo! Bekalbant išaiškėja, kad jis dabar vegetaras, ir čia meniu nieko gero nesiūlo. Ir geria jis tik vieną 0,3l mažiuką. Galvoje pradeda bruzdėti tarakonai – gal jis koks sektantas pasidarė, o gal kokia erkė buvo įsisiurbusi.

Lygia...

Skaityti toliau...

Parašyti apie Dahabą taip greitai kaip norėjosi nesigavo. Iškart nenorėjau pulti prie straipsnio, nes norėjau kad pradžiūtų oda, nubyrėtų Raudonosios jūros druska, truputį "susigulėtų" įspūdžiai. Bet lietuviškas klimatas ir visuotinis PKS-as (prieškrizinis sindromas) sutrikdė normalią adaptaciją.

Galva buvo visko pilna, bet apie kelionę - nieko. Rytinis žvarbumas ir pilkėjanti, žiemai besiruošianti gamta stabdydavo mintis. Bandžiau visokias gudrybes - žiūrėti nuotraukas ir filmuotą m...

Skaityti toliau...

Galų gale sena svajonė išsipildė. Aš jau sėdžiu lėktuve Maskva-Irkutskas.Jau Maskvoje pradėjau įsijausti į rusišką tvarką. Už viršsvorį galėjau pasirinkti du apmokėjimo būdus: 2500 rublių į kasą arba 2000 įdėti perlenktus į pasą. Šitas būdas išaiškėjo uždavus paprastą klausimą – kaip tai padaryti pigiau? Fantastiška.
Iš sutaupytų pinigų dalį paskyriau universaliam gėrimui, t.y. alui. Bokalo kaina Šeremetjevo oro uoste - 200 rublių. O studijų laikais už 40 rubliukų su panele visą vaka...

Skaityti toliau...

Dahabas - tai perlas Raudonoje jūroje, tai dykumų gėlė, žydinti uolėtų kalnų papėdėje, tai narų woodstock'as. Kur beeitum - visur dvelkia laisvė. Šypsenos žmonių veiduose tikros. Akyse - ne didžiosios žemės atspindys, bet vietinės dvasios dvelksmo spinduliai. Net maifrendai, ir tie maloniai nustebina savo mandagumu. "Maybe next time..." - ir abu šypsomės. Nėra hurgadiško turgaus, nėra šarmiško dirbtinumo.

Ne veltui daugelyje šalių jau yra įsikūrę Dahabo mylėtojų klubai. Neužilgo ir mū...

Skaityti toliau...

Mūsų vyriausybės sprendimu atsiradę prailginti savaitgaliai verčia keisti standartinę elgseną šiomis dienomis. Anksčiau buvo aišku ką veiksi per tuos du laisvadienius. Visos ilgesnės kelionės buvo planuojamos tik atostogų metu.
Paskutiniu metu nutrūkusi "nemokamų" 22 kanalų transliacija ir vis ryškiau šviečianti saulė daugelį žmonių sugundė žymiai turiningesniam laiko praleidimui, nei kanalų perjunginėjimo sportas, gurkšnojant alų.

Sauliaus entuziazmo dėka keturi narai iš Lietuvos - Sauliu...

Skaityti toliau...

Patinka šiaip man ta Hurgada. Arti, paprasta, viskas žinoma, prognozuojama. Ypač oras. Vanduo žiemą +20, vasarą +30. Visada giedra. Gal vienintelis vėjas kažkiek keičia situaciją. Na, bet būtų ir neįdomu kitaip.

Šios kelionės tikslas buvo treniruotės. Nes kur dar gali šitiek laiko praleisti po vandeniu? Ir randasi tik už penkių valandų kelio nuo namų.

Kiekvieną dieną - į jūrą. Ar yra kas geriau? Na, aišku devintą dieną jau dariau tik poilsinius nėrimus - 40 metrų prie Fanadir rifo...

Skaityti toliau...

Lenkijos ežeras Hancza (Ančia -liet.) yra ne tik giliausias, bet ir vienas tinkamiausių nardymui ežerų. 140 km nuo Kauno, skaitau, visai arti už galimybę panardyti giliame skaidriame vandenyje. O žiemą ežeras dar labiau išskaidrėja, ir vaizdas į 15 aukščio sienelę pasidaro išties įspūdingas. Tą mes patikrinome ir šį kartą. Juolab, kad pas mane jau atsirado pirma hogarto sistema - OMS sparnas su sudvetintai balionais ir reguliatoriais. Dar atsirado ir VR3, tuo metu tikras t...

Skaityti toliau...

Praeitose kelionėse visgi suradom tą giliausią vietą, kuri pasirodė per šimtą metrų vakariau prieš tai atrastos duobės. Bet niekaip nesusiruošėme į tą nėrimą. Bet ta diena atėjo ir mes jau vietoje.

Pagal jau anksčiau surastus GPS duomenis mes su Vyčiu numetame inkarą su lynu ir rimta boja į vietą. Dar kartą patikriname ir plaukiame pasiimti likusios komandos.

Nėrėme poromis: iš pradžių Rolandas su Ryčiu, jiems iškylant, aš su Vyčiu jau buvome 5-iuose metruose. Apsikeitėme OK ir - žemyn.

An...

Skaityti toliau...

Šį kartą į Tauragną važiavome ketindami apžiūrėti per praeitą nėrimą pastebėtą šlaitą, nuo 42-jų m. besileidžiantį beveik vertikaliai žemyn. Deja, privažiavus mūsų pamėgtą vietą šalia Taurapilio piliakalnio, mus pasitiko, lyg ir draugiškai nusiteikęs, bet grėsmingai atrodantis vilkšunis. Matyt, greta gyvenantis „naujasis lietuvis“ nusprendė, kad nieko blogo, jei turistų dažnai lankomoje vietoje lakstys jo „mažylis“. Žiūrint į jauno veršelio dydžio...

Skaityti toliau...

Tada dar būdami X-PRO klubo nariais, toliau studijavome Tauragno dugną.
Pirmas gana apytikris nėrimas į Tauragno giliausią vietą buvo atliktas 2006m. rugpjūčio 18d. Tada nutarėme leistis iki 50 m gylio, stebėti vienas kito reakciją į azoto poveikį. Plūduras nusileido apie 50 m (tiksliai negalima nustatyti, nes dėl srovės virvė nėra statmena dugnui). Vytis, Algirdas, Audrius ir aš pradėjome leistis žemyn. 5 metrų gylyje dar kartą pasitikrinome įrangą, prožektorius. Nuo 15...

Skaityti toliau...